gonkai

gõnkai sm. pl. (2) 1. žr. gonkos: Kad pasistatė gryčią, gõnkai net žiba Sv. Porą žirgų pakinkykie ir po gonkais pastatykie TDrIV67(Ck). Pirmininkas Butkys išėjo į gonkelius ir tylėdamas stebėjo ateinančius J.Balt. 2. MŽ posmai (audeklo) (?).